- smilinti
- smìlinti (-yti Skr), -ina, -ino NdŽ, Ms, Slnt, Pln, Vb, Sb; Kos36, I, Ser 1. tr. vilioti, masinti, traukti: Mergina smìlina tą berną su varške, su gėriu, kad pasmiltų prie josios, t. y. masina J. Kam smìlini aną, t. y. duodi gerti J. Nereik vaiko smìlint saldumynais, paskui nieko kito nevalgo Rs. Tos plytos šiandien nieko nesmilina kaip angis (kadaise) S.Dauk. | refl.: Vokyčiai drąsino savūsius, smilindamys grobiu S.Dauk. 2. refl. mėginti skanumynų: Ką turiu biškelį smìlintis, veli nekaštavoti J. 3. refl. gretintis, meilintis: Ans smìlinos prie jos, mislijo, kad teks, o neteko J. \ smilinti; įsmilinti; pasmilinti
Dictionary of the Lithuanian Language.